HELIX ASPERSA MAXIMA

Helix aspersa maxima – tai viena iš daugelio sraigių rūšių, kuri šiuo metu tampa vis populiaresnė ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje. Šiuo metu didelė dalis mūsų asociacijos narių,  jau augina šias sraiges.


Nuo ko pradėti norint auginti sraiges?

Pirmiausiai, rekomenduojama pirmus metus pasibandyti auginti nedidelį kiekį, sužinoti daugiau apie pačias sraiges ir įgyti patirties.

Vėliau, antrais metais, jei jau nusprendėte rimtai auginti sraiges reiktų pagalvoti apie augintojo statusą:

  • būti ūkininku (rekomenduojama, nes mažiausi mokesčiai)
  • vykdyti individualią veiklą;
  • turėti įmonę;

Sraiges reikia deklaruoti veterinarijos tarnyboje du kartus per metus: sausį ir liepą.

Motininė sraigių banda:

Jei pirmais metais mokėtės auginti ir jums tai pavyko, veikiausiai rudenį turėsite patys sau užsiauginę motininę sraigių bandą. Jei šito neturite, rudenį jums reikia susirasti patikimą augintoją, pas kurį užsisakytumėte motininę bandą. Rekomenduojame prieš susitariant pirkti “mamas”, spalio pradžioje nuvykti pas jį ir įsitikinti ar jis tikrai pats užaugino bent 3 tonas sraigių ir jo sraigių aptvaras bent 6-8 arai. Jei nenori jų parodyti džiovyklose arba jei sraigių mažokai arba daugiau nei 5% nepilnai užaugusios, tai jis dar nelabai gerai moka auginti sraiges. Jei nėra pernai džiovinęs sraigių “mamoms”, tai gali pritrūkti patirties ir nekokybiškai paruošti “motinines” sraiges. Gal vertėtų nuvažiuoti pasižiūrėti ir pas kitus augintojus.

 

Sraigių auginimui reikalingos patalpos:

  • Dauginimosi patalpa  (šildoma (18-20C, drėgmės – 75-80), ventiliuojama, apšviesta, su nuolydžiu grindyse, su stelažais „mamoms“).
  • Inkubatoriaus patalpa (šildoma, ventiliuojama, apšviesta, su lentynomis, kuriose bus dedamos dėžutės su kiaušinėliais).
  • Šiltnamis (šildomas, su maitinimo lentomis, įrengta laistymo sistema).
  • Lauko aptvarai (yra skirtingų tipų lauko aptvarų, auginimo plotas atitveriamas neaukšta tvora, įrengiamos maitinimo lentos, takai vaikščiojimui, laistymo sistema).
  • Šaldytuvas (mamų miegojimo patalpa, 60-70% drėgmės, 5 C laipsniai temperatūros). Šią patalpą galima įsirengti kooperuojantis su kitais augintojais.

 

Sraigės morfologija

Sraigė – bendrinis žodis, apimantis beveik visus pilvakojus (Gastropoda) moliuskus, kurie suaugę turi kriauklę. Bekriaukliai pilvakojai vadinami šliužais.

Sraigės kūną sudaro galva su čiupikliais ir akimis, liemuo bei koja. Koja turi platų, pado formos, pagrindą, kurio pagalba sraigė šliaužia. Liemuo susuktas kriauklėje, kuri susidaro iš odos ląstelių išskyrų. Sraigė šliauždama sutraukia raumenis, kurie pereina per visa koją ir leidžia jai judėti į priekį. Toks raumenų susitraukimas kartojasi kas 15-20 sekundžių.

Sraigės kojoje taip pat galima išskirti ir galvą, kuri nėra atskirta nuo kojos. Šia galvą sudaro:

-        Du didieji viršutiniai čiuptuvėliai: tai regos čiuptuvėliai;

-        Du mažieji apatiniai čiuptuvėliai: tai lytėjimo čiuptuvėliai.

Žemiau čiuptuvėlių, link pilvo, per vidurį, yra burna apsupta keturių lupų, šalia kurių yra žandikauliai.

Dešinėje galvos pusėje, prieš burną, yra lytinė anga. Tame pačiame šone, prie kriauklės kraštelio, yra kvėpavimo ir analinė angos. Pastaroji nėra didelė, tad jos plika akimi pamatyti nėra įmanoma.

Sraigės virškinimo traktas yra V formos ir yra galvos priekyje iš karto už burnos. Ten yra radulė (dantyta chitinizuota juosta), kurioje yra apie 150 eiles dantų, kiekvienoje iš jų apytiksliai yra apie 97 mikroskopinius dantukus. Tad sraigė vidutiniškai turi apie 13-14 tūkstančių dantukų.

Sraigės yra trumparegės, beveik aklos, ryškias spalvas gali matyti tik 2-6 mm atstumu. Nepaisant to, jos yra jautrios šviesos – tamsos pakitimams. Sraigės uodžia kvapus visu savo kūno paviršiumi. Kūno jautrumas nėra vienodas, tačiau jautriausia vieta yra sraigės galva, prie čiuptuvėlių ir burnos. Kvapų, kuriuos užuodžia sraigė, atstumas nėra nustatytas, todėl sunku pasakyti, kaip sraigė randa maistą.

Sraigių gyvenimo ritmas

Sraigės yra naktiniai gyvūnai, tad jų auginimą nenatūralioje aplinkoje, o pastate, reikia derinti prie jų įprasto biologinio laikrodžio. Sraigės yra aktyvios naktį, jei drėgmė siekia 75-80 %, o aplinkos temperatūra nemažesnė kaip 9 laipsniai (jos aktyvios, tačiau augimas nevyksta). Sraigės be abejo gali būti aktyvios ir dieną, ypatingai tada, jei pastarosios naktys buvo per sausos ir per šaltos. Jei aplinkos temperatūra yra virš 15 laipsnių, tačiau drėgmės trūksta, sraigės apsnūsta, užsidaro, nebėra tokios aktyvios, jos tiesiog prisiklijuoja prie esamo pagrindo ir užsidaro. Toks sraigės aktyvumo sulėtėjimas (užsidarymas) trunka tol, kol tęsiasi sausra. Kai vidutinė temperatūra nukrenta žemiau 15-12 laipsnių, o aplinka sausa, sraigės ruošiasi užmigti, vėl užsidengia epifragma, tačiau stipresne nei sausros metu. Jei aplinka yra vis dar pakankamai drėgna, žiemos miegui sraigės gali užsidaryti esant 5 laipsnių temperatūrai.

Sraiges auginant ne lauke, o patalpoje, nepaisant to, koks būtų metų laikas, joms reikia suteikti tiek šviesos, kiek jos įprastai būtų vasaros metu, t.y. apie 16-17 val. Tai joms leis geriau adaptuotis prie nesezoninio auginimo.

Augimas ir jo faktoriai

Helix aspersa Maxima užauga vidutiniškai per 6-8 mėnesius, jei auginimo sąlygos yra tinkamos. Augimui yra itin svarbūs šie parametrai:

  • Temperatūra: vidutinė temperatūra turi siekti apie 18-20 laipsnių. Inkubatoriaus patalpoje, kur auginami maži sraigiukai, temperatūra turėtų  siekti  ne daugiau kaip 25 laipsnius dieną ir ne mažiau kaip 14-17 laipsnių naktį. Augimas yra vidutinis, kai vidutinė temperatūra yra 15, o augimas nustoja prie 12 laipsnių. Reiktų atminti, kad dieną ir naktį temperatūra turi šiek tiek skirtis, kaip tai yra ir gamtoje: dieną šilčiau, naktį vėsiau. Svarbu, kad auginimas patalpoje būtų kuo panašesnis savo sąlygomis į natūralų auginimą.
  • Laistymas: tinkamas sraigių laistymas gerina augimą ir neleidžia sraigėms užsidaryti kriauklėse. Tačiau jei drėgmės nepakanka atsiranda augimo sutrikimų: sulėtėja augimas arba deformuojasi kiautas. Būtent tai pastebėta auginant sraiges šiltnamiuose. Jei sraigės auginamos šiltnamiuose, reiktų laistyti dažniau ir įrengti geras pastoges, kur ilgesniam laikui išsilaikytų drėgmė ir sraigės galėtų pasislėpti. Tačiau nereikia ir persistengti: per didelės vandens sankaupos (balos) sraigės gali būti mirties priežastimi. Plaukti jos nemoka.
  • Apšvietimas: šis rodiklis sraigių auginimo patalpai yra skirstomas į tris parametrus: apšvietimo intensyvumas (matuojamas liuksais), apšvietimo laikotarpis (fotoperiodas), apšvietimo kokybė (šviesos spindulių ilgis). Lempos turėtų būti gana stiprios, jų spindulys pritaikytas pagal stelažus, kad pasiektų visas sraiges, o šviesą patalpoje reikėtų laikyti įjungus kuo ilgiau (minimaliai 12 val.).
  • Tankumas: sraigėms negerai augti nei per tankiai, nei per retai. Lenkų augintojai leidžia 250-300 sraigių/m2 kalbant apie sraigiukų leidimą į plotą, kuriame jie augs iki subrendimo, 200 sraigių/m2 kalbant apie sraigiukų leidimą į plotą, kuriame jie
    augs iki subrendimo ir bus reproduktoriai (busimos mamos),
    100 sraigių/m2 (mamų tankis stelažuose kiaušinių dėjimo metu). Tuo metu pagal prancūzų auginimo technologiją – tik 200 vnt/1m2 (kalbant apie mamų arba sraigiukų leidimą į plotą, kuriame jie augs iki subrendimo).

Auginimo žemė

Neutralaus rūgštingumo (5,7-6 pH), natūrali žemė, kurioje gali būti ir kalcio. Augimas nėra toks geras, jei auginame molyje ar nenatūraliame substrate. Jei žemėje mažai kalcio, jo reiktų pridėti daugiau į maistą. Žemė, kurioje bus dedami kiaušinėliai, turi būti drėgna, bet ne šlapia. Žemė gali būti sumaišyta su trupučiu molio, smėlio, dumblo ar kalcio.

Maistas

Yra daugybė maisto sudėčių, kurias siūlo augintojai, tačiau vienas iš veiksmingiausių maisto receptų yra įvairių grudų miltai, o šalia jo reiktų dėti ir žalio maisto. Tačiau maisto pasirinkimas yra kiekvieno augintojo asmeninis apsisprendimas.

Sraigių kenkėjai ir parazitai

Sraigės turi nemažai kenkėjų ir parazitų, kurių atsiradimas auginimo patalpose gali sukelti rimtų pasekmių. Deja, sraigės nėra gydomos, galima tik imtis prevencinių priemonių norint išvengti parazitų (įvairių lervų, muselių) atsiradimo. Prevencinės priemonės – gerai izoliuotos patalpos, puiki ventiliacija, gera švara. Vis dėlto, yra vienas sraigių priešas, nuo kurio vaistų yra, tačiau juos galima naudoti tik vieną kartą. Jei sraigyne atsirado mažų kirmelių, vadinamų Nematodėmis, naudojami Nemisol vaistai. Tačiau jų naudojimas nėra rekomenduojamas, o šių kirmelių atsiradimą galima užkirsti laikantis geros švaros.

Išleidus sraiges į lauko parkus susidursime ir su kitais kenkėjais: žiurkėmis, kirstukais, paukščiais, skruzdėmis ir t.t. Tačiau kai kurių galime išvengti tinkamai įsirengus aptvarus, pavyzdžiui, jei šalia sraigyno yra didelė paukščių populiacija (strazdų, šarkų, varnų ir t.t.), reiktų dengti tinklą virš sraigyno, kitų išvengsime pasitelkus natūralius kenkėjų naikinimo būdus (žiurkes puikiai išgaudo katinai),  kai kuriems teks imtis ir cheminių būdų (nuodai nuo skruzdžių ir t.t.).

 

Draudžiama kopijuoti šią informaciją!!!